Kryžmens-juosmeninės dalies radikulitas – chroniškas susirgimas, kurio eigoje pasireiškia dažni (ar retesni) ligos paūmėjimai, dažniausiai serga žmonės, dirbantys fizinį darbą, ypatingai – nepalankiose sąlygose (temperatūros svyravimai, netinkamas klimatas). Radikulito priežastimi gali būti infekcija, peršalimas arba trauma, o kartais jis pasireiškia kaip deformuojančios spondilozės (spondiloartrozės ar osteochondrozės) padarinys. Chroniškas kryžmens-juosmeninės dalies radikulitas gali būti ir dėl įgimtų stuburo anomalijų.

Normaliu atveju stuburo kryžmeninėje-juosmens srityje 20-25 metų amžiaus žmonėms jau pastebimi tarpslankstelinių diskų kaulėjimo procesai, kurie gerokai mažina amortizacines stuburo savybes.

Palaipsniui juosmeninėje stuburo dalyje reiškiasi tarpslankstelinio kremzlinio disko susidėvėjimas, jie suplonėja ir mažėja ne tik plyšiai tarp slankstelių, bet ir siaurėja tarpslankstelinės angos, pro kurias praeina nervų spinalinės (nugarinės) šaknelės.

Svarbiausias kryžmens-juosmeninės dalies radikulito požymis yra skausmas, sustiprėjantis judėjimo metu, labiausiai jaučiamas juosmens srityje ir persiduodantis į sėdmeninę dalį, o kartais – į blauzdą ir į pėdą (išorinėje pusėje). Sunkesniais atvejais pacientai negali vaikščioti, sunkiai verčiasi lovoje, ieškodami atitinkamos (jiems patogios) padėties. Paprastai jie gali gulėti ant sveikojo šono, sulenkdami nesveikąją koją per kelio sąnarį, sėdėdami remiasi rankomis į kėdės paviršių, stovima padėtis – ant vienos kojos, į šoną atmetus skaudamą koją. Stebint ligonius, matyti ir kiti patologiniai požymiai: refleksinė skoliozė, ilgųjų nugaros raumenų (vienoje pusėje) įtempimas, žymiai sumažėjusi (ištiesinta) liemens lordozė. Stuburo judesiai labai riboti, ypač sunku pasilenkti į priekį ir atgal. Išryškėja sėdmeninių ir dvilypių blauzdos raumenų hipotrofija bei hipotonija.

Jautrumo sutrikimai pastebimi ties juosmeninės dalies V ir kryžmeninės dalies I segmentais. Palpuojant, jaučiami skausmingi taškai paravertebralinių linijų srityje: kryžmeniniame-juosmens paviršiuje, o kai kada – ir sėdimojo nervo projekcijos vietoje. Dažnai pasitaiko ir vegetatyviniai sutrikimai, tokie kaip kojų pėdų atšalimas, cianozė, odos blyškumas bei pulso nusilpimas pėdos viršutinės pusės arterijoje.

Paūmėjimo periodu klasikinis masažas netaikomas, jis paskiriamas iškart, praėjus paūmėjimo reiškiniams. Jei skausmai labai dideli, prieš masažą taikomos šilumos procedūros. Iš pradžių masažuojami paravertebraliniai taškai, vėliau – minkštieji audiniai kryžmeninėje-juosmens dalyje.

 

Masažo tikslas: skausmų bei raumenų hipertonuso sumažinimas ir jų panaikinimas, skausmo bei refleksinės skoliozės prevencija, kraujo ir limfos apytakos pagerinimas stuburo stityje bei raumeniniuose audiniuose, raumenų hipotrofijos ir hipotonijos pašalinimas.


Kategorija: Nervų sistemos susirgimai