Gyvenime juk kartais daug kas keičias.

Kaip gerai, kad mes laiku suspėjom

Tapti vertesniais, būti geresniais.

Jei kas nors paklaustų mus kiekvieną,

Iš kur mes drąsos ir ryžto semiam,

Atsakytume net visi drauge:

Pried.:

Juk mes nenorim būt likimo nuskriausti.

Norim būti reikalingi

Protu ir širdim.

Turim mes rankas jautrias-

Padėsim,

Jei liga suries, ar siela negaluos.

 

Iš visur mes viens į kitą einam

LASMEDA subūrėm tarsi šeimą.

Džiaugiamės visi – mes ne vieniši.

Kiekvienam sunkumų daugel nešti.

Tu gali čia draugo petį rasti.

Širdys suspurdės, gerumu virpės.